žiaunys

žiáunys sf. pl. (1), žiaũnys (4) K.Būg(Sn), FrnW, NdŽ žr. žiauna 2: Plėšė plėšė karvė, jau neryja, gal žiáunis insopo Klt. Žiáunys gali išsinarint Švnč. Su ledais lyja, karvės žiáunim nesuima žolės Klt. Numesiu varpų [antims], žiáunim tik čiukšlina, moka lukštyt Švnč. ^ Bobos tik žiáunys likę (labai sublogusi) Klt. ║ dantų plokštelės, protezai: Geležines žiáunis indėjo Str.

◊ lig žiáunių pakankamai, sočiai: Kiaulė priėdė gilių lig žiaunių Blv.